Lukiškių aikštė. Mano vizija    Liucijus Dringelis: Dar kartą apie suolus, trinkeles ir medelius už ES pinigus    Penkios dienos Saulės saloje    Pasaulinė diena žuvusiems eismo įvykiuose atminti    Sveikiname Rimą Buloną   
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis

SIŪLO DARBĄ

Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis

orai24.lt

  • +3°
    Debesuota su pragiedruliais, trumpalaikiai lietūs
  • +3°
    Debesuota, šlapdriba
  • +3°
    Debesuota, trumpalaikiai lietūs
  • +3°
    Debesuota, trumpalaikiai lietūs
  • +3°
    Debesuota, trumpalaikiai lietūs
  • +3°
    Debesuota, trumpalaikiai lietūs
  • +3°
    Debesuota, trumpalaikiai lietūs
2017 lapkričio 19 d., Sekmadienis

VARDADIENIAI

Apklausos

Kuris Tarybos narys taps vicemeru?

Peržiūrėti rezultatus

Kraunasi ... Kraunasi ...

REKLAMA

Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis

AUTOBUSŲ GRAFIKAS ŠIRVINTŲ RAJONE

Reklaminis skydelis

Mūsų draugai ir partneriai

Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis

SIŪLO DARBĄ

Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis

SAVAITĖS NUOTRAUKA

Reklaminis skydelis

Neries vingis Kernavėje

Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis

TAPK DONORU

Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis

Kad gyvenimas kaime neapkarstų – kask šulinį

IMG_1362

R. Bartulis Tarybos posėdyje pristatė projektą dėl nuotėkų tvarkymo

Gyvenimas kaime turi daug privalumų. Vienas iš jų – pigesnis pragyvenimas. Deja, šiandien reikėtų gerai paskaičiuoti, ar iš tiesų taip yra.

Jau nekalbant apie tai, kad kuras, jei dirbi mieste, o ir į prekybos centrus apsipirkti, per mėnesį „susuka“ dviženklę sumą. Namo ir aplinkos priežiūra kainuoja tūkstančius, o visos išeiginės, visos vasaros „prasmenga“ tarsi į kiaurą maišą. Net jei, rodos, nieko ypatingo nedarai – čia paravi, čia patvarkai… O jei sumanai gyventi atokiau nuo civilizacijos, jei mėgsti gamtos ramybę ir turi seną grytelę pamiškėj, jei nori, kad į ją kas elektrą atvestų, ar kelią patvarkytų, ne tik pinigų daug teks pakloti, bet ir kantrybės, nervų, laiko. Beje, rezultato gali ir nebūti.

Tačiau šiandienos tema – komunaliniai mokesčiai ir jų keliami skauduliai.

Kaime elektra kainuoja tiek pat, kiek ir mieste, malkos, jei neturi savo miško – tiek pat, kiek mieste. Jei nori gyventi šiuolaikiškai, internetas taip pat kainuoja tiek pat. Visos „Galos“ ir „Viasatai“ jau seniai kaimą prilygino miestui, anksčiau galėjusiam didžiuotis kabeline televizija. Mobilus ryšys kainuoja tiek pat Vilniaus centre ir atokiausiame vienkiemyje.

Dujos – taip pat kainuoja vienodai, o ir vežiotojų sočiai, tereikia paskambinti ir net iš kiemo nereikės eit.

Net ir šiukšlės jau keletą metų suvienodino kaimo ir miesto žmonių galimybes gyventi švariai ir civilizuotai. Nors reikia pripažinti, įpratinti kaimą mesti šiukšles į konteinerį ir mokėti už jų išvežimą nebuvo lengva. Nors minimalus šiukšlių išvežimo mokestis tesiekia 6 litus per mėnesį.

Vanduo? Vanduo taip pat kainuoja tiek pat. O va nuotėkų šalinimas kaime – aukso vertės. Visuomet jis buvo labai brangus, tačiau kaimiečius gelbėjo kiauros nuotėkų duobės ir kažkur prasmengantis visas turinys. Arba melioracijos grioviai, į kuriuos būdavo išleidžiamas nenorintis prasmegti perteklius.

 

Kur dingsta neišvežtos nuotėkos?

Čia susiduriame su didžiule problema. „Prasmengančios“ ir nuleidžiamos į griovius nuotėkos teršia dirvožemį, upes, ežerus. Paskui patys valgome skalbimo milteliuose mirkytas daržoves, maudomės valiklių likučiuose. Jau nekalbant apie tai, kad tręšti braškes fekalijomis ne visiems priimtina. Žinant, kiek šiandieninis žmogus sunaudoja skalbimo miltelių, muilų, šampūnų, kremų, valiklių, kitos chemijos, sunku įsivaizduoti, kur visa tai „dingsta“.

Kad įsivaizduotumėme apie ką kalba, du skaičiai palyginimui – per 2012 metus UAB Širvintų vandenys pardavė 273 tūkstančius kubinių metrų vandens . O nuotėkų pašalinta 196 tūkstančiai kubinių metrų. Per metus „kažkur“ dingo apie 77 tūkstančius (!!!) įvairiausių nuotėkų. Na, ne visai tiek, nemažai išgeria gyvuliai kaime, nemažai išlaistoma į daržus, išpilama su trąšomis į laukus, nemažai išgeriame ir suvalgome, naudojame statyboms, plauname automobilius (nors čia vėl kitas taršos šaltinis, tačiau jau šiandien taip giliai nekapstykime). Sakykime, kad pusę skirtumo sunaudojame „legaliai“, visgi galimai likusi pusė (apie 35 tūkstančius kubinių metrų!) prasmego į žemę.

Šiek tiek statistikos – Širvintų rajoną sudaro 906 kv.km Iš jų apie 90 procentų (apie 800 kv.km) – žemės ūkio naudmenos, miškai, vandenys, keliai. Lieka apie 100 kv.km, iš kurių apie 10 kv.km užima Širvintų miestas.

Taigi, turime likusius 90 kv.km, į kuriuos per metus „išpilama“ apie 35 tūkstančius kubinių metrų nuotekų.

Problema akivaizdi. Faktas – reikia nuotėkas tvarkyti civilizuotai ir kuo skubiau.

 

Išeitis – kosminė kaina tiems, kuriems niekas neįves kanalizacijos?

Štai praeitame Širvintų rajono savivaldybės Tarybos posėdyje buvo priimtos Širvintų rajono savivaldybės teritorijų, kuriose nėra centralizuotų nuotėkų surinkimo tinklų, nuotėkų tvarkymo taisyklės. Ir kitu potvarkiu patvirtintos nuotėkų išvežimo kainos. Pagal taisykles, žmogus, gyvenantis vietovėje, kurioje nėra centralizuotos kanalizacijos, turės turėti sandarią nuotėkų duobę ir rekomenduotinai kas mėnesį išvežti iš jos nuotėkas. Ir visa tai kainuos: nuotėkų išvežimas 14,58 Lt už 1 kubinį metrą, nuotėkų valymas 3,01 Lt. Už 1 kubinį metrą ir dumblo tvarkymas 0,83 Lt. už 1 kubinį metrą. Tai yra 18,42 Lt. už 1 kubinį metrą. Pridėjus PVM mokestį – 22,28 lt. už 1 kubinį metrą nuotėkų.

Taigi, jei gyvenate kaime ir jums niekas neatvedė ir, tikėtina, niekas neatves kanalizacijos, iš čiaupo išbėgęs 1 kubinis metras vandens (beveik 4 lt.) paskui save nusineš dar 22 su virš litus. Taigi, kubinis metras į nuotėkų duobę subėgusio vandens, jei neturite kanalizacijos, jums kainuos apie 26 litus. Ir tai nėra plėšikavimas – tai realiai UAB Širvintų vandenys paskaičiuotos ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintos nuotėkų tvarkymo kainos.

 

Sistemos įkaitai toliau lieka įkaitais. Kokios išeitys?

Taigi, nuotėkas tvarkyti reikia ir veltui to niekas nepadarys. Tačiau pažvelkime iš kito taško. Tarybiniais metais į kaip grybai po lietaus bedygstančias tiesiai ant numelioruotų laukų gyvenvietes buvo gražiuoju ar per prievartą apgyvendinta tūkstančiai žmonių. Visi gerai prisimename „tarybines“ statybas – kur trūksta, kur sudurta… Tačiau „nauja, šviesu, erdvu, ir vanduo yra!“. O nuotėkų duobės – tiesiog krūva betoninių žiedų, kurių sujungimai kiauri. Širvintų rajone gruntinis vanduo aukštai, melioracija seniai „pasibaigusi“. Dauguma rūsių – šlapi, dauguma nuotėkų duobių dirba ir kaip drenažo šuliniai, į kurias subėga visas sklypo vandens perteklius. Arba tos nuotėkų duobės – lyg bedugnės, kiek bepilsi, viskas kažkur dingsta. Duobė pilna, bet per viršų nesemia. Ir taip metai iš metų. Nė pats žmogus nežino, kur viskas dingsta. Užtai labai gerai žino slėniau gyvenantis kaimynas…

Taigi, esamomis sąlygomis, iš tokių duobių nuotėkas nors kasdien vežk – per pusdienį duobė vėl pilna.

Taip, duobes reikia keisti, sandarinti, tvarkyti. Tačiau didžioji dalis kaimo gyventojų – pensininkai, socialiai remtini arba gyvenantys iš minimalių atlyginimų. Naujos nuotėkų duobės įrengimas kainuoja ir – nemažai. Ar ne prie kryžiaus kalamas žmogus, ar netaps jis „gero“ kaimo gyvenimo „su patogumais“ įkaitu? Kiek realiai kaimo žmonių turi galimybių įsirengti normalią kanalizacijos duobę ir vežti auksines nuotėkas taip, kaip reikalauja taisyklės?

Jau pamačiusi būsimo Tarybos posėdžio projektus, šiuos ir kitus klausimus išsiunčiau mūsų rajono valdžios atstovams. Tačiau nieko apart to, kad tų taisyklių reikia ir kad nuotėkas reikia tvarkyti tinkamai, neišgirdau. Net neturiu ką pacituoti apart sausų įstatymų pavadinimų.

O galvoje kvirba spiečius minčių. Įdomu, ar tik man vienai kyla abejonės, kad ne visai sąžininga tokia politika. Esmė yra tame, kad jau krūvą metų atgal vyriausybė užsibrėžė – iki 2014 metų kanalizaciją turi turėti 90 proc. gyventojų. Būdama tarp tų gyventojų girdėjau viltingus atodūsius – „pagaliau!“. Žmonės ne laukiniai, skaito, žino, kas yra tarša, kad reikia saugoti gamtą ir nei vienas nesididžiuoja „prasmengančiomis“ nuotėkomis. Tačiau užsimerkę laukė – kiek gi čia iki tų 2014… Metai bėgo, vyriausybė pamatė, kad lėšų planams įgyvendinti nėra ir terminą pratęsė iki 2020 metų. O kad nebūtų liūdna laukti – še jums taisyklės, nuotėkas tvarkyti tinkamai – privalu!

Tarkime, žmogus investuos į savo nuotėkų duobę kelis tūkstančius, susitvarkys, o po kokių 3 metų palis pinigais ir bus nutiesta žmogui kanalizacija. Investicija į nuotėkų duobę 3-5 metams – kiek didoka. Juk tai ir laikas, ir pinigai, ir aplinką sudarkyti reikia, paskui ją iš naujo apželdinti.

Kitas būdas – sukaupus paskutines jėgas, įlindus į skolas įsirengti individualius valymo įrenginius. Manau didžioji dalis dirbančių žmonių taip ir pasielgs. Tad kai po 5 metų vis dėl to bus atvesta kanalizacija, praktiškai nebebus kam prie jos jungtis. Na, o biednesniems vieną dieną kils mintis atsijungti nuo centrinio vandentiekio ir kastis šulinius, ką dar puikiai moka bent kiek nagingas vyras. O jei neturi vandens „iš krano“, nereikia ir duobės. Prie tokių žmonių nuotėkų niekas nekimba – pasistatei būdelę ir ponas…

 

Kas turėtų pagaliau pradėti spręsti rimtas problemas?

Begalvodama, beklausinėdama valdininkų, supratau – gal ne tiems žmonėms klausimus uždavinėju. Ką čia vietiniai gali padaryti, jei tik tarybos posėdžio metu suprato, kad visai ne tokias taisykles ir ne tiems gyventojams skirtas norėjo priimti. (Posėdžio metu tik Kęstutis Pakalnis mėgino garsiai įvardinti, kad šios taisyklės turėtų būti įvedamos palaipsniui ir ne nuo tos gyventojų grupės, jam pritarė tik vienas kitas politikas. Kai tuo tarpu posėdžio svečių, klausytojų tarpe netilo šnabždesiai, kad visiškai netinkamai suformuotas sprendimas, ne laiku ir, kad gėda už jį). Gal tai turėtų būti rimta vyriausybės politika. Tad klausimus ir šį straipsnį išsiunčiau tiems, kurie Širvintų rajone kandidatavo į Seimą – juk jie turėtų turėti viziją, kaip turi būti tvarkomos tokios problemos. Turiu viziją ir pati, galėsiu ją palyginti su tų, kurie turi į problemas žiūrėti globaliau.

 

Vilma Valiukevičienė


Susiję straipsniai:

Reklaminis skydelis

4 Komentarai (-ų)

  1. Tomas sako:

    Labai graziai paskaiciavo moteryte kubus ir taip toliai. Bet gal ivertinam sausa likuti, tai kiek per metus sunaudojam skalbimo milteliu (kg?) Sitos medziagos (milteliai, sampunai ir t.t) jei butu pavojingos ir biologiskai neskaidomi nebutu ileisti i lietuvos rinka. O kaip valomas (vandens tiekimo imonese) valymo irenginyse? Tiesiog ipuciamas oras ir tiek. Septikas mano kieme irgi panasiai veikia. Tai kodel zmonems bandai kabinti makaronus?

  2. Politologas Surskis sako:

    Vilma, stebiuosi Jūsų puikia logika. Neįsižeiskite, bet kaip moteris samprotaujate visai neblogai. Ir visgi ar dėl nenoro sakyti, ar dėl kitų priežasčių Jūs nepasakėte svarbiausiojo. Nustatyta nuotekų išvežimo kaina ir tvarka- tai savotiškas rajono valdžios “gelbėjimo ratas” bankrutuojantiems UAB Širvintų vandenims, arba jau yra parinktas kitas operatorius už 10 procentų „otkatą“, tai yra firma, kuri veš iš kaimiečių nuotekas. Galvoju, kad žinant mūsų valdžios polinkius, ko gero tikresnis yra antrasis variantas. Turint galvoje, kad kaime gyvena apie 11 ar 10 tūkstančių žmonių – įvertinant, kad bent 2 tūkstančiai iš jų yra prijungti prie nuotėkų tinklų dar 3 tūkstančiai turi nuosavus šulinius. Lieka 6-5 tūkstančiai, kurie naudojasi centralizuotu vandens tiekimu ir kuriems už nuotėkų šalinimą reikės mokėti po 26 Litus už kubinį metrą. Skaičiuokime- kiekvienas iš jų per mėnesį sunaudoja bent 1 kubinį metrą vandens. Nuotekų vežėjo pelnas per metus, įvedus griežtą vandens naudojimo kontrolę, o ją būtent ir nustato Jūsų aptariamos taisyklės, garantuotas milijonas litų. Matote kaip šauniai savivaldybė kaimo gyventojų kailiu sprendžia savo problemas. Vilma, būtent tai reikia sakyti rajono gyventojams, kad būtų parodyta kaip rajono valdžia neieško problemų sprendimo būdų, tiesiog jas perkelia kitiems, ieškodama naudos sau.

  3. Genoefa sako:

    Nesvarbu, kad nežmoniškai, svarbu kad vieni pirmųjų ir mano taip išgelbėti “Širvintų vandenis”. Tik įdomu, kaip paskaičiuos, kiek vandens supilu į baseiną vaikams lauke vasarą, kiek gėlėms išlaistau, šiltnamiui, kumelei sugirdau. Visai nemasto taryba, o juk dauguma rtai tik rankas pakelti moka. Kodėl nebuvo viešo šio projekto svarstymo, gilios analizės kiek ir kam sunaudoja vandenį kaimo žmogus, o tada nustatyti kainas už ką ir kaip bei kiek turi mokėti.

Jūsų komentaras:


penki − = du

ĮSPĖJAME: komentuokite atsakingai, galėdami įrodyti savo teiginius. Melagingi teiginiai ar šmeižtas užtraukia baudžiamąją atsakomybę ne redakcijai, o komentaro autoriui.
PRAŠOME LAIKYTIS TAISYKLIŲ
1.Leidžiami tik straipsnio temą atitinkantys komentarai.
2.Draudžiami įžeidžiantys ir nekorektiški komentarai.
3.Primygtinai siūlome naudoti lietuvišką raidyną ir laikytis gramatikos taisyklių.
4.Administracija pasilieka teisę šalinti taisyklių neatitinkančius komentarus arba jų dalį.
5.Už komentarų turinį atsako tik jų autoriai.
6. Ginčytis su administracija dėl šių taisyklių taikymo yra beprasmiška. Pastabos ir pageidavimai priimami el.paštu info@krastonaujienos.lt