Kur dedamos ardomo asfalto nuolaužos?     Statomas Širvintų miesto riboženklis    Keliavome rudenėlio takeliu    Sveikiname Laimą Kutiščevą    Jubiliejinis Arvydo Vilčinsko turas Taujėnuose   
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis

AUTOBUSŲ GRAFIKAS ŠIRVINTŲ RAJONE

Reklaminis skydelis

Apklausos

Ar Širvintose bus išsaugota nepriklausoma ligoninė?

Peržiūrėti rezultatus

Kraunasi ... Kraunasi ...
Reklaminis skydelis

orai24.lt

  • +6°
    Debesuota su pragiedruliais, trumpalaikiai lietūs
  • +7°
    Debesuota, be kritulių
  • +7°
    Debesuota su pragiedruliais, trumpalaikiai lietūs
  • +7°
    Debesuota su pragiedruliais, trumpalaikiai lietūs
  • +6°
    Debesuota, be kritulių
  • +7°
    Debesuota, be kritulių
  • +7°
    Debesuota su pragiedruliais, trumpalaikiai lietūs
2018 rugsėjo 26 d., Trečiadienis

VARDADIENIAI

REKLAMA

Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis

Mūsų draugai ir partneriai

Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis

SIŪLO DARBĄ

Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis

TAPK DONORU

Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis

Špicbergenas: kelionė į pasaulio kraštą

Dainius Kinderis


Spicbergenas_kn1

Norite nukeliauti į Pasaulio kraštą? Keliaukite į Špicbergeną, kur tikrai pasijausite būdami absoliučiai naujoje ir neįprastoje aplinkoje vos tūkstantis kilometrų nuo Šiaurės ašigalio, ne tik pasaulio krašte, bet ir Pasaulio viršūnėje. Žmonės ten gyvena vos daugiau nei šimtas metų, nėra jokių etninių gyventojų (greičiausiai jiems buvo per toli iki Špicbergeno nuplaukti), vyrauja stebėtinai tokiai tolimai vietai šiaurėje gana šiltas klimatas.

 Mažai kas norėtų  vėsumos viduryje vasaros, o aš esu iš tokių, man karštis greit nusibosta, todėl idėja keliauti vasaros įkarštyje į gana atšiaurų žemės kampelį buvo sutikta kaip niekad džiugiai.

 Špicbergenas kirbino atradimo džiaugsmo kertelę dar iki ten nuvykstant. Juk taip maga pamatyti vietą, kur nukeliauja labai nedaug keliautojų. Planuojant keliones Špicbergenas nepapuola į radarą, kadangi tai gana brangu ir iš pirmo žvilgsnio – komplikuota patekti.

 Patekti į Špicbergeną daug lengviau nei gali atrodyti. Kasdien iš Oslo ir Tromsės skrenda komerciniai orlaiviai, tiesa, jie atskrenda naktį, ir išskrenda taip pat nepatogiu metu, gerokai po vidurnakčio. Špicbergeno sostinės Longyeabyeno oro uostas yra šiauriausiai pasaulyje nutolęs komercinis oro uostas, be to, jis nuostabios gamtos apsuptyje, išlipus iš lėktuvo akis džiugina baltuojančios kalnų viršūnės, kukliai žaluma pasidengę slėniai ir tyliai ošiantis Arkties vandenynas.

Spicbergenas_kn_2

 Ar verta taip toli belstis? Špicbergenas yra šiauriausiai žemėje apgyvendinta teritorija, masyvus amžino įšalo žemės masyvas (teritorija yra kaip Lietuvos).

Nors archipelagas yra labai izoliuotas ir taip arti šiaurės ašigalio, tačiau sąlyginai čia gyvena daug žmonių – per 3,5 tūkst. nuolatinių gyventojų. Tai lemia gana palankus klimatas – ne per daug šaltos žiemos (vidutiniškai -15) ir iki +10 išįlančios vasaros. Tokias, gana palankias temperatūras tokiame izoliuotame ir atokiame ledynų krašte lemia šiltoji Golfo srovė, pasiekianti Špicbergeną ir tirpdanti ledus bei sniegą vasaros mėnesiais. Nors sąlygos gyventi ne per daug atšiaurios, pirmieji nuolatiniai gyventojai čia pradėjo sėsliai keltis tik šiek tiek daugiau nei prieš šimtą metų, ir jokių etno gyventojų, kaip inuitai Kanadoje ar Grenlandijoje čia niekada nebuvo.

  Sezonai Špicbergene skirstomi į du – tamsųjį ir šviesųjį. Vietinė žiema trunka nuo rugsėjo iki kovo, tada užšąla visi uostai, nebeplaukia kruiziniai laivai, užsidaro viešbučiai ir dauguma restoranų, apšviestas lieka tik Longyearbyenas, kuris atrodo kaip spingsulė gūdžioje girioje. Turistų žiemą taip pat žymiai mažiau, kadangi tokiu metu galima tik važinėti sniegomobiliais ir tūnoti pačioje sostinėje. Tačiau, tai nuostabiųjų šiaurės pašvaisčių metas ir vietiniai netgi pasidalinę į dvi puses, vieniems labiau patinka šviesusis pusmetis, kitiems – tamsusis. Šviesa Špicbergeną aplanko kovo mėnesį ir tokia amžina diena išsilaiko iki pat rugsėjo.

 Atskridome į Longyearbyeną antrą nakties, bet toji naktis niekuo nesiskyrė su įprasta diena – lauke šviesu, vienintelis skirtumas – visur tuščia, vietiniai miega. Mums užmigti buvo ypač sunku, kadangi pro kambario langus spraudėsi šviesa ir netgi saulės spinduliai bet kuriuo paros metu. Taip ir grįžome, praktiškai be miego. Bet kai atvyksti į tokį atokų ir unikalų žemės kampelį vos kelioms dienoms – kiekviena kelionės minutė tampa labai svarbi ir pažinčiai su šiuo kraštu norisi išnaudoti visą laiką.

 Pats Longyearbyenas – nedidelis, du tūkstančius gyventojų turintis miestelis, tačiau su visais didelio miesto privalumais: čia yra tarptautinis oro uostas, jūrų uostas ir net kruizinių laivų terminalas, keliolika viešbučių bet kokiam skoniui, galybė restoranų, barų, prekybos centrai, muziejai, universitetas, mokyklos, vaikų darželiai ir taip toliau. Per dvi dienas Longyearbyene pažinome šį unikalų, šiauriausiai pasaulyje apgyvendintą miestelį nuodugniai ir išvaikščiojome nuo – iki. Dauguma gyventojų – norvegai, gimusių čia – mažuma, dauguma jų atvyko dirbti anglių šachtose ir taip liko čia, pakerėti ramybės, saugumo ir jiems laimingos izoliacijos. Tačiau, norint nuo to viso trumpam ar ilgam pabėgti – nesunku, tereikia nusipirkti lėktuvo bilietą ir už dviejų val. gali būti šiaurės Norvegijoje, už trijų val – Osle.

 Longyerbyenas apsuptas beveik kilometrinių kalnų, kurių viršūnės spindi sniegu ištisus metus, o slėniai tai žali nuo vos prasimušusios žolės, tai juodi, nuo vietinio aukso – anglių. Sostinės krantus skalauja Adventfjordas, iš kalnų greitai upe bėga purvinas tirpstančių ledynų vanduo, todėl vandenys prie uosto – kaip šokoladas.

 Viskas aplinkui – atrodytų lyg  po karo: seni išmėtyti daiktai kur papuola, rastai, akmenų krūvos, stulpai ir vagonai su anglimis, medienos likučiai. Vėliau sužinome, kad viskas, kas čia išlikę prieš 1946 metus yra vadinama kultūriniu paveldu ir nieko nevalia tampyti ir tvarkyti. Tokia vietinė arktiško gyvenimo būdo ir saugomų relikvijų tvarka. Namai – kaip Norvegijoje, dauguma jų mediniai, raudoni, prie kiekvieno namo stovi po keliolika automobilių ir sniegomobilių. Rakteliai viduje, namai taip pat nerakinami. Vietiniai sako, kad būna sunku išvažiavus kitur vėl rakinti automobilius ir namus. Vietinė bažnyčiai – šiauriaisiai pasaulyje esanti veikianti bažnyčia. Atvira visą laiką, šilta ir labai jauki. Altorius ir pati bažnyčios salė užimą mažą dalelę viso pastato. Kita dalis – jaukus restoranas su plačiais minkštasuoliais. Aplink – nei vieno žmogaus. Padėti keli termosai su kava ir arbata. Nori  – įsipilk kiek širdis geidžia ir įmesk į stiklinę auką – du eurus. Šalia ir konferencijų salė, jeigu prireikia susirinkimo. Ji nemokama.

Šalia bažnyčios, prie aukštos kalvos pastebime keliasdešimt baltų kryželių. Tai – vietinės kapinės. Įdomu tai, kad šuo metu Špicbergene yra „draudžiama numirti“. Paskutinis čia palaidotas žmogus buvo užkastas prieš beveik šimtą metų. Paaiškėjo, kad palaidoti kūnai neįra ir praktiškai išlieka tokie pat daugybę metų. Tai buvo priežastimi pavojingo viruso, kuris pražudė keletą vietinių. Dabar, jeigu žmogus yra arti mirties, jis yra gabenamas į Norvegiją, jeigu jau mirė netikėta mirtimi – jo palaikai taip pat išskraidinami iš Špicbergeno.

 Šios egzotinės kelionės metu, jeigu nebūtume palikę Longyearbyeno, nebūtume pamatę tikrojo Špicbergeno ir tikrosios šiaurės egzotikos. O tai jau gali būti nepigu. Patiems išeiti iš miesto negalima, tam reikia gubernatoriaus sutikimo ir gauti šautuvą gynybai nuo poliarinių meškų, o jeigu jau ir būsite tam pasirengę, greičiausiai ruošiatės rimtai ekspedicijai. Geriausias laikas atvykti į Špicbergeną – pavasaris, kada jau šviesu, tačiau viskas dar pasidengę sniegu, ir viską matote ir visi žygiai bei nuotykiai – įmanomi.


Susiję straipsniai:

Reklaminis skydelis

Jūsų komentaras:


− šeši = du

ĮSPĖJAME: komentuokite atsakingai, galėdami įrodyti savo teiginius. Melagingi teiginiai ar šmeižtas užtraukia baudžiamąją atsakomybę ne redakcijai, o komentaro autoriui.
PRAŠOME LAIKYTIS TAISYKLIŲ
1.Leidžiami tik straipsnio temą atitinkantys komentarai.
2.Draudžiami įžeidžiantys ir nekorektiški komentarai.
3.Primygtinai siūlome naudoti lietuvišką raidyną ir laikytis gramatikos taisyklių.
4.Administracija pasilieka teisę šalinti taisyklių neatitinkančius komentarus arba jų dalį.
5.Už komentarų turinį atsako tik jų autoriai.
6. Ginčytis su administracija dėl šių taisyklių taikymo yra beprasmiška. Pastabos ir pageidavimai priimami el.paštu info@krastonaujienos.lt