Sušaukiamas Širvintų rajono savivaldybės tarybos posėdis    Liberalų sąjūdžiui ir Darbo partijai pareikšti įtarimai politinės korupcijos byloje    Padirbti pinigai, konfliktas su bendruomene, grasinimai    Kviečiame į Derliaus šventę Vilniaus rajone    Siūlo darbą vairuotojams   
Reklaminis skydelis

ŠI DIENA pagal day.lt


Vardadieniai:

orai24.lt

  • +18°
    Debesuota su pragiedruliais, be kritulių
  • +19°
    Debesuota su pragiedruliais, be kritulių
  • +18°
    Debesuota su pragiedruliais, be kritulių
  • +18°
    Debesuota su pragiedruliais, be kritulių
  • +19°
    Debesuota su pragiedruliais, be kritulių
  • +19°
    Debesuota su pragiedruliais, be kritulių
  • +18°
    Mažai debesuota, be kritulių
2017 rugsėjo 23 d., Šeštadienis
Reklaminis skydelis

Apklausos

Kas laimės politinių skyrybų kovą?

Peržiūrėti rezultatus

Kraunasi ... Kraunasi ...

SAVAITĖS NUOTRAUKA

Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis

REKLAMA

Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis

AUTOBUSŲ GRAFIKAS ŠIRVINTŲ RAJONE

Reklaminis skydelis

Mūsų draugai ir partneriai

Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis

SIŪLO DARBĄ

Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis

Neries vingis Kernavėje

Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis

Mėlynais balionais “apšviesta” Prezidentūra įžiebė viltį tūkstančiams autistiškų vaikų

Daugiau kaip 100 šalių iš visų septynių pasaulio kontinentų kasmet mini Autizmo supratimo dieną. Šiandien daugiau kaip tūkstantis žymiausių pasaulio pastatų užsižiebs mėlyna, simboline tolerancijos ir supratimo autistiškiems žmonėms spalva. Palaikymą kiek kitokiems savo visuomenių nariams spindės tokie pastatai kaip Sidney Opera Australijoje, Kristaus Statula Rio De Janeiro Brazilijoje, Baltieji rūmai JAV, Eifelio bokštas Paryžiuje ir daugelis kitų. Mėlyna autizmo spalva pernai sužibo ir mūsų kaimynai latviai, jau kelintus metus net kelis pastatus apšviečia lenkai. Šįmet pirmąjį žingsnį žengė ir Lietuva.

 Milžiniškoje dėlionėje atviras pasaulis autistiškiems vaikams

 Prie Prezidentūros į dangų kilo šimtai mėlynų balionų su palinkėjimais mūsų mažiesiems autistiškiems vaikams. Daukanto aikštėje susirinkę šimtai žmonių prisidėjo, kad būtų sudėta milžiniška dėlionė, simbolizuojantį naujai sukurtą, atvirą autistiškiems žmonėms pasaulį ir mūsų šalyje. Paskutinę dėlionės dalį įdėjo ir su susirinkusiais mielai bendravo Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

 Sukurti atvirą, tolerantišką ir draugišką visuomenę, kurioje gera gyventi visiems, reikia taip nedaug, pakanka geros širdies ir šiek tiek geranoriškumo. Kurį šią dieną parodė prie Prezidentūros vykusį renginį savo darbais parėmę aktoriai ir renginių vedėjai Marijus Jampolskis, Dainius Palivonas ir dainininakas Žilvinas Žvagulis, bei burys verslininkų, patikėję, kad verta investuoti į kiekvieną vaiką, į kiekvieno vaiko teisę būti laimingam. „Pagalba autistiškiems vaikams mokytis ir įgyti bendravimui reikalingų įgūdžių yra labai svarbi. Džiaugiamės galėdami prisidėti prie vaikų integracijos į visuomenę. Šią paramą skiriame „Tele2“ klientų vardu“, – Generalinio renginio rėmėjo bendrovės TELE 2 vadovas Petras Masiulis.

 Vietoj efektyvių terapijų – vaistai ir elektrošokas

 Šiandienos renginys – tik pirmas žingsnis sunkiame ir ilgame kelyje, kurį mūsų šalyje turės nueiti kiekvienas autistiškas vaikas. Tačiau čia jį VISADA lydės mylintys ir besirūpinantys, o jei reikia, už savo mažuosius kalbantys tėvai. Lietuvoje pagaliau susikūrė stipri ir vieninga autistiškų vaikų tėvus atstovaujanti Lietuvos autizmo asociacija “Lietaus vaikai”. Nė vienas tėvas niekada nenuleis rankų kovodamas dėl savo vaiko teisių, dėl jo laimingos vaikystės. O nuveikti tikrai yra ką. Jei daugelis vakarų valstybių, ir net mūsų kaimynai latviai ar estai rūpinasi tuo, kaip pagerinti autistiškų vaikų gyvenimo sąlygas, tai Lietuvoje mes turime nudirbti pirmuosius darbus, kad tokias sąlygas autistiškiems vaikams apskritai sukurtume. Statistika negailestinga, Lietuvoje autizmo spektro sutrikimai vaikams diagnozuojami dažniau nei diabetas, vėžys, cerebrinis paralyžius, dauno sindromas ir ŽIV kartu sudėjus. Tačiau Lietuvos valdininkai iki šiol įsivaizduoja, kad autistiškų vaikų vienetai ir jais rūpintis nereikia. Namų darbus pagaliau padaryti turi sveikatos, švietimo, socialinių reikalų miniterijos. Šeimos gydytojų žinių ir patirties trūkumas dažnai lemia pavėluotą diagnostiką. O tai reiškią katastrofiškai sumažėjusias galimybes autistiškam vaikui išmokti prisitaikyti visuomenėje ir gyventi pilnavertį gyvenimą. “Mes turime nemažai atvejų, kai įtardami, kad jų vaiko raida vėluoja, kad kažkas su vaiku vyksta netaip tėvai ateina pas šeimos gydytojus klausdami, ką daryti, kodėl taip vyksta. Ir vietoje to, kad medikai vaikus nukreiptų ankstyvai diagnostikai pas raidos specialistus, tėvai išgirsta nesuvokiamas frazes iš gydytojų: “Palaukite, ne visų vaikų raida vienoda, išaugs”, – piktinasi Lietuvos autizmo asociacijos “Lietaus vaikai” valdybos pirmininkė Laura Kanapienienė. – “O laikas čia katastrofiškai svarbus. Iš autizmo neišaugama. Ir tik ankstyva diagnostika, o tai reiškia, ankstyvos terapijų paslaugos yra vienintelis būdas mūsų vaikams pasiekti savo maksimumą, gyventi visavertį ir kiek įmanoma savarankišką gyvenimą”.

 Beviltiška situacija ir tuomet, kai autizmo spektro sutrikimai diagnozuojami. Vakarų Europos ir JAV medikai bei psichologai yra nustatę, kad autizmas nėra išgydomas, nes tai ne liga, o įvairūs ir skirtingo spektro raidos sutrikimai. Nėra stebuklingo vaisto, kuris padėtų nuo bendraamžių raidos atsiliekantiems autistiškiems vaikams juos prisivyti, o suaugusiems autistiškiems žmonėms prisitaikyti prie jiems nesuprantamų socialinių taisyklių. Visame pasaulyje stengiamasi autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams suteikti vieninteles efektyvias medicinines paslaugas – įvairias, mokslu pagrįstas terapijas. Lietuva gi pirmauja pagal neurotropikų vartojimą. Mūsų šalyje vis dar vykdoma sovietiniais laikais atsiradusi praktika „gydyti“ autistiškus vaikus rišant prie lovų ir pumpuojant juos milžiniškomis slopinančių vaistų dozėmis, ar net taikyti “elektrošoką”. Dar daugiau, autizmas iki šiol Lietuvoje buvo diagnoze tik iki 18 metų, vėliau tokie žmonės paprasčiausiai “išnykdavo”. “Kone šios dienos išvakarėse išleistas ministro įsakymas, kuris, tikėkimės, pabaigs gėdingą sovietinės psichiatrijos simbolinį požymį, kuris tęsėsi iki pat 2014 metų – iki šiol vaikas su autizmo diagnoze sukakus 18 metų tą diagnozę prarasdavo ir būdavo kuriamos kitos diagnozės“, – pasakoja Vilniaus universiteto profesorius, vaikų ir paauglių psichiatras Dainius Pūras. – Dabar mes turime įsakymą, kuris gal ir juokingai skamba, bet aš jį taip interpretuočiau – nuo šiol Lietuvoje, kaip ir visame laisvajame pasaulyje, autizmas egzistuoja ir po 18“.Autizmo supratimo dienos išvakarėse Sveikatos apsaugos ministerija suskubo pranešti dar vieną žinią – pažadėjo keisti medicininių paslaugų paketą ir padaryti pirmuosius žingsnius neefektyvų medikamentinį gydymą keičiant kur kas efektyvesnėmis terapijomis. Pirmą kartą į darbo grupėje, kuri kurs naują medicinos paslaugų specialių poreikių vaimams tvarką, dirbs ne tik paslaugos teikėjai, bet ir tiesioginiai tos paslaugos gavėjai – autistiškų vaikų tėvai .

 Pedagogams trūksta žinių ir specialiai apmokytų padejėjų

 Dalis autistiškų vaikų, turinčių nežymių arba vidutinių mokymosi sunkumų, lanko bendrojo lavinimo ugdymo įstaigas. Vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimų, tereikia nedidelės papildomos pagalbos, kad jie galėtų mokytis kartu su bendraamžiais. Tačiau jau nuo pat pirmų dienų, kai tėvai sužino diagnozę, jie yra spraudžiami sistemos į kampą atiduoti savo, net ir labai gabius vaikus į specialias įstaigas. „Į spec. darželį papuolęs vaikas pasmerktas lankyti spec. mokyklą. Iš spec. mokyklos jis tikrai nepateks į universitetą, net jei išaiškės, kad jis aukšto intelekto. Tačiau ar mes turime spec. pasaulį spec. mokyklas baigusiems žmonėms?“, – retoriškai klausia Lietuvos autizmo asociacijos valdybos narė Kristina Radžvilaitė. – „Atskiros specialios įstaigos tik didina atskirtį. Jei paprasti vaikai nematys kitokių besimokydami darželyje, jei bus „apsaugoti“ nuo kitokių vaikų mokykloje, jei nebendraus su kitokiais žmonėmis universitetuose ar tapę darbdaviai jie išdrįs kitokius žmones priimti į darbą, net jei tas kitoks žmagus itin gabus?“

 Dabartiniai pedagogai dažnai nori padėti kiek kitokiam vaikui įsilieti į bendrą kolektyvą, tačiau nežino, kaip. Iki šiol nėra vieningos sistemos, galinčios padėti pedagogui. Informacijos apie darbą su specialių poreikių turinčiu vaiku darželio auklėtojas ar mokytojas priverstas ieškoti pats. Jokios kokybiškos informacijos apie darbą su kitokiais vaikais negauna ir būsimi pedagogai. Nors autistiškų vaikų nuolat daugėja, greitai kiekvienoje darželio grupėje ar kalsėje bus po autizmo spektro sutrikimų turintį vaiką. Lietuvos švietimo sistema jau dabar turėtų imtis aktyių veiksmų tam, kad sugebėtų prisitaikyti prie šiandienos realijų. Autistiškus vaikus auginantys tėvai ragina vyriausybės institucijas ir mokslo institucijas paruošti jau dirbantiems pedagogams specialius kvalifikacijos tobulinimo kursus, atskiras mokymosi programas būtina sukurti ir būsimiems pedagogams. Tiek esami, tiek būsimi pedagogai turėtų gauti gyvybiškai būtinos naujausiomis mokslinėmis žiniomis pagrįstos informacijos, kaip dirbti su specialių poreikių vaikais.

 „Visą laiką su savo bėdomis kovoti turėjau aš pats. Švietimo darbuotojai netikėjo, kad aš galiu mokytis pagal bendrą programą. Nuo pat pradžių mano tėvus spaudė, kad atiduotų mane į spec. įstaigą arba mokytų pagal adaptuotą programą. Aš ir tėvai nepasidavėme, mokiausi kartu su visais, nuo dešimtos klasės buvau vienas iš geriausių mokyklos mokinių”, – sako 21 metų autizmo diagnozę turintis Tomas. – Tačiau su visomis bėdomis turėjau susitvarkyti pats. Pradžioje man buvo sunku susigaudyti mokyklos kabinetų sistemoje, pagalbininko neturėjau, todėl buvau nusižiūrėjęs vieną klasioką ir pertraukų metu jį sekiodavau. Žinojau, kad anksčiau ar vėliau tas klasiokas turės eiti į pamoką. Taip ir sužinodavau, kur vyks pamoka. Autistiški žmonės turi būti labai stiprūs, nes jie turi visko išmokti patys. Arba išplauksi, arba paskęsi. Niekas nenori skęsti”.

 „Mažasis princas“ – ryškiausias autizmo spektro sutrikimų turinčio vaiko atspindys

Specialistai teigia, kad autizmo spektro sutrikimų turėjo Č. Darvinas, I. Niutonas, Einšteinas ir kt. Vienas ryškiausių pavyzdžių, kaip autistiškas vaikas suvokia pasaulį ir su kokiais sunkumais susiduria, jau tapo literatūros klasika pripažintas A. De Sent – Egziuperi kūrinys „Mažasis princas.“ Manoma, kad garsus rašytojas savo garsiąją knygą parašė susipažinęs su autistu. Autistiškui vaikui būtina suteikti kuo geresnes sąlygas mokytis ir prisitaikyti prie visuomenės bei išmokti bendravimui reikalingų įgūdžių. Kitu atveju, jei kitokie vaikai bus palikti savieigai ar tėvai laikysis diegiamų stereotipų, valstybei tokio žmogaus integracija vėliau kainuos kelis kartus daugiau.

Lietuvos autizmo asociacijos “Lietaus vaikai” informacija


Susiję straipsniai:

Reklaminis skydelis

Jūsų komentaras:


šeši − keturi =

ĮSPĖJAME: komentuokite atsakingai, galėdami įrodyti savo teiginius. Melagingi teiginiai ar šmeižtas užtraukia baudžiamąją atsakomybę ne redakcijai, o komentaro autoriui.
PRAŠOME LAIKYTIS TAISYKLIŲ
1.Leidžiami tik straipsnio temą atitinkantys komentarai.
2.Draudžiami įžeidžiantys ir nekorektiški komentarai.
3.Primygtinai siūlome naudoti lietuvišką raidyną ir laikytis gramatikos taisyklių.
4.Administracija pasilieka teisę šalinti taisyklių neatitinkančius komentarus arba jų dalį.
5.Už komentarų turinį atsako tik jų autoriai.
6. Ginčytis su administracija dėl šių taisyklių taikymo yra beprasmiška. Pastabos ir pageidavimai priimami el.paštu info@krastonaujienos.lt