Ligonių kasos kviečia dalyvauti vėžio prevencinėse programose (video)    Sveikiname Gabrielių Tamošiūną    Širvintiškis Gediminas Voveris Pasaulio Veteranų Taurės Finale!    Kaimo bendruomenės raginamos pasinaudoti parama    Kai nutyla švenčių šurmulys... Kvietimas   
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis

Apklausos

Ar reikia vos 1,3 km nuo Širvintų miesto centro antrinių atliekų perdirbimo gamyklos?

Peržiūrėti rezultatus

Kraunasi ... Kraunasi ...

orai24.lt

  • -6°
    Debesuota, sniegas
  • -5°
    Debesuota, sniegas
  • -6°
    Debesuota, sniegas
  • -6°
    Debesuota, sniegas
  • -6°
    Debesuota, sniegas
  • -6°
    Debesuota, sniegas
  • -7°
    Debesuota, sniegas
2018 sausio 19 d., Penktadienis

VARDADIENIAI

REKLAMA

Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis

AUTOBUSŲ GRAFIKAS ŠIRVINTŲ RAJONE

Reklaminis skydelis

Mūsų draugai ir partneriai

Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis

SIŪLO DARBĄ

Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis

SAVAITĖS NUOTRAUKA

Reklaminis skydelis

Neries vingis Kernavėje

Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis

TAPK DONORU

Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis

Gyvoji istorija. Sausio 13-oji

20150113_150003

1991 m. sausio 14 dieną Lietuvos laisvės gynėjai širvintiškiai Jonas Grybauskas (kairėje) ir Brunonas Andriuškevičius Vilniuje, prie Seimo rūmų barikadų

is mano albumo

Sausio 13-ją menančios akimirkos Neringos Tuškevičienės asmeniniame albume

Tas saldus žodis – NEPRIKLAUSOMYBĖ. Bet jis saldus tik tol, kol nereikia už jį kovoti: už žodį, už laisvę, už kiekvieną tautietį. Mūsų tėvai ir broliai, seserys ir mamos stojo į tikrą kovą. Jie nuogomis rankomis išdrįso stoti prieš ginkluotus karius, prieš į taikius žmones šaudančius tankus. Ar šiandien mes išdrįstume taip pasielgti? Ar mes būtume tokie vieningi? Ir apskritai, ką jautė ir ką galvojo visi tie didvyriai, gynę mūsų Tėvynės Laisvę? Taip norisi pakalbinti ir užrašyti įspūdžius, patyrimus, žinias kiekvieno. Kad išliktų mūsų ir mūsų vaikų atminčiai. Kad kasdien primintų, jog kiekvienas, tuo metu stovėjęs prie televizijos pastato, prie televizijos bokšto, prie Seimo, kiekvienas, nešęs arbatą ir sumuštinius, kad sušildytų tuos stovinčius, kiekvienas vienu ar kitu būdu skelbęs žinią tautai ar sekęs svetimos akrinės technikos migravimą po Lietuvą, net ir kiekviena močiutė, suklupusi maldai už Lietuvą – visi jie mūsų tautos didvyriai. Ta gyvoji istorija –neįkainojama.

„Krašto naujienų“ prašymu, prisiminimais dalijasi 1990-1995 m. Širvintų rajono savivaldybės Tarybos pirmininkas Kazys Visackas:

- Šiemet sukanka ketvirtis amžiaus, kai Lietuvos Aukščiausioje Taryboje kilo rankos už Lietuvos Nepriklausomybės atstatymą.

Pirmieji Nepriklausomos Lietuvos žingsniai buvo nepaprastai sunkūs. Man teko didelė garbė ir atsakomybė būti prie atkuriamo nepriklausomo Širvintų rajono vairo. Tada niekas apie asmeninę naudą negalvojome, ne taip kaip kad dabar, einama į politiką tam kad ja pasinaudoti. Tais 1991-aisiais buvo idėjos, buvo pasiaukojimas.

Bene kas antrą – trečią dieną, kaip rajono vadovas, sulaukdavau skambučio iš Ukmergėje esančio sovietinio komisariato komisaro priminimo su pagrasinimais, kad “predsedatel, tebia ždiot Sibir“ (pirmininke. Tavęs laukia Sibiras), „Vy narušajete konstituciju sovetskovo sojuzo“ (Jūs pažeidžiate TSRS konstituciją), „podumaite o svaich detei, što ich ždiot“ (pagalvokite apie savo vaikus, kas jų laukia). Žinoma, tekdavo kaskart irgi kartoti tam „komisarui“, kad tai jis pažeidžia mūsų Nepriklausomos Lietuvos Respublikos Konstituciją, o į Sibirą geriausia vykti sovietinei armijai, tai ten jos tėvynė, kurią ji turėtų ginti. Būdavo ir visokių nurodymų, ir reikalavimų dėl šauktinių sąrašų tarnavimo sovietinėje armijoje. Tačiau niekas jiems jokių sąrašų neteikė, atvirkščiai, perspėdavome gyventojus, kada būdavo numatomi reidai ieškant mūsų jaunuolių.

Praktiškai rajono savivaldybės pastate jau po Naujųjų 1991 metų šventės buvo vykdomas ištisos paros budėjimas. Pradžioje budėdavo Tarybos sekretoriato darbuotojai Gintars Pečiulis ir Jonas Smailys. Vėliau prisijungė ir savivaldybės specialistai bei rajono Tarybos prezidiumo nariai. Pastoviai buvo palaikomas ryšys su Lietuvos Aukščiausiąja taryba, bei su tuo metu mūsų rajoną atstovaujančiu Aukščiausios tarybos nariu signataru Benu Rupeika, rajono sąjūdžio nariais budinčiais Aukščiausioje Taryboje, Antanu Kanapieniu, Stepu Bučiu, kitais  savanoriais.

1991 metų sausio 12 dieną iš ryto įvyko rajono tarybos prezidiumo posėdis. Susirinko visi 13 prezidiumo narių. Tuo neramiu laiku praktiškai Lietuvos radijas ir televizoriai nebūdavo išjungiami ištisomis paromis. Tad ir prezidiumo metu stebėjome įvykius Vilniuje prie spaudos rūmų ir nutarėme papildomai kreiptis į rajono gyventojus dėl budėjimų suaktyvinimo Vilniuje prie Aukščiausios Tarybos bei kitų Lietuvai gyvybiškai svarbių objektų.

Prezidiumo nariai, žinodami savo krašto gyventojų apsisprendimą pasiūlė priimti oficialų kreipimąsi į Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą, kad Širvintų krašto žmonės visapusiškai palaiko Aukščiausiosios Tarybos veiksmus saugant Tautos Nepriklausomybę. Tokia telegrama ir buvo išsiųsta. Po tokio kreipimosi prezidiumas išsiskirstė, tačiau neilgam. Jau 1991 sausio tryliktosios 01 val susirinko visa Širvintų rajono Taryba, visuomeninių judėjimų ir partijų vadovai. Niekas už nieko nesislėpė, nors nežinojo, kas jų laukia po keliolikos minučių ar valandų. Juk rajono sąjūdžio aktyvistai ne tik saugojo prieigas prie Aukščiausios tarybos, bet ir rinko bei perdavinėjo žinias apie sovietinės kariuomenės judėjimą per rajono teritoriją. Mes puikiai žinojome, kad sausio tryliktosios naktį, kiekviename stambesniame miškelyje palei autostradą Vilnius – Panevėžys buvo prikišta sovietinių karių ir karinės technikos, kurie matyt laukė įsakymo užimti visų rajonų centrus, kad būtų atstatyta taip vadinama sovietinė tvarka, o visi aktyvistai ir kovotojai už Lietuvos laisvę būtų sukišti į atitinkamus lagerius.

1991 metų sausio pirmosiomis dienomis į Vilnių, prie Aukščiausios Tarybos vyko ne tik mūsų rajono žmonės, bet  buvo gabenama ir sunkioji melioratorių technika užtvaroms nuo sovietinės karinės technikos. Širvintų melioracijos valdybos vadovai Romas Baltrukonis ir Albinas Rimša su valdybos  darbuotojais  nugabeno sunkiąją techniką, blokavo prieigą prie Aukščiausios tarybos nuo Žvėryno tilto.

Dar prieš sausio 13-osios įvykius, aš kartu su tuometiniu rajono savivaldybės valdytoju Aloyzu Letuku, bei rajono policijos komisaru G. Leiteriu apsitarėme blogiausiam kas galėtų įvykti Lietuvoje, jeigu sugrįžtu okupantai. Tada nusprendėme, kad ir kas benutiktų, kovą už nepriklausomybę perkelsime į pogrindį. Komisaras G. Leiteris parūpino visiškai nežinomus mašinų numerius ir mes su valdytoju rajone susiradome Lietuvos Nepriklausomybei pasišventusius žmones, kurie pritarė idėjai, prireikus dirbti pogrindyje. Tais laikais pas juos mes paslėpėme dauginimo aparatą, spausdinimo mašinėlę, popieriaus, dažų ir kalkes kopijavimo aparatui.  Dabar, beveik po ketvirčio amžiaus aš didžiuojasi tais žmonėmis, su kuriais buvome nusprendę ir pasiryžę, kad ir kas benutiktų – tęsti kovą. Aš laimingas, kad mes buvome vienminčiai su Algiu Jakimavičium, Vincu Jankausku, Broniu Pukinu, Dangeru ir Antanu Pečiuliais. Gaila, kad tų su kuriais pogrindžio reikalais bendravo Aloyzas Letukas mes ir nežinosime, kadangi valdytojas tas pavardes nusinešė į amžinybę. Po 1991 metų sausio įvykių ši mūsų veikla dar labiau sustiprėjo, kadangi supratome, jog vis tik einame teisingu keliu. Žinoma, dabar mūsų tų dienų veikla gali atrodyti gal ir juokingai, tačiau tada, tais 1991 metais galvose  šiuo klausimu juokų nebuvo. Buvo okupantai, kurie ir toliau norėjo Lietuvą laikyti po geležine uždanga.

Lietuvos tauta savo tvirtumu ir vieningumu nugalėjo. Mes niekada nepamiršime tų, kurie krito tomis tragiškomis sausio dienomis už Lietuvą, kurie atstovėjo už Laisvę ir Nepriklausomybę.


Susiję straipsniai:

Reklaminis skydelis

2 Komentarai (-ų)

  1. žurnaliste, sako:

    na negalima daryti tiek klaidų!

  2. laisve sako:

    Tai jau 24 metai…
    Nezinau, ar cia dziugtis, ar verkti. Kuo gero dziaugtis. Esame laiuvi.

Jūsų komentaras:


penki − = vienas

ĮSPĖJAME: komentuokite atsakingai, galėdami įrodyti savo teiginius. Melagingi teiginiai ar šmeižtas užtraukia baudžiamąją atsakomybę ne redakcijai, o komentaro autoriui.
PRAŠOME LAIKYTIS TAISYKLIŲ
1.Leidžiami tik straipsnio temą atitinkantys komentarai.
2.Draudžiami įžeidžiantys ir nekorektiški komentarai.
3.Primygtinai siūlome naudoti lietuvišką raidyną ir laikytis gramatikos taisyklių.
4.Administracija pasilieka teisę šalinti taisyklių neatitinkančius komentarus arba jų dalį.
5.Už komentarų turinį atsako tik jų autoriai.
6. Ginčytis su administracija dėl šių taisyklių taikymo yra beprasmiška. Pastabos ir pageidavimai priimami el.paštu info@krastonaujienos.lt