Kai skambūs pažadai skiriasi nuo darbų – ligoninė ant uždarymo slenksčio    Kviečiame Jus į smagias Širvintų rajono bendruomenių sueituves    LSDP Širvintų rajono skyriaus bičiuliai tapo vicečempionais    Nauja profesija - naujos galimybės    Užjaučiame Laurą Kirtiklienę   
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis

AUTOBUSŲ GRAFIKAS ŠIRVINTŲ RAJONE

Reklaminis skydelis

Apklausos

Ko trūksta, kad širvintiškių susisiekimas su Ukmergės ligonine būtų patogesnis? (galite rinktis kelis atsakymus)

Peržiūrėti rezultatus

Kraunasi ... Kraunasi ...
Reklaminis skydelis

orai24.lt

  • +20°
    Debesuota su pragiedruliais, be kritulių
  • +21°
    Debesuota su pragiedruliais, be kritulių
  • +21°
    Debesuota su pragiedruliais, be kritulių
  • +22°
    Mažai debesuota, be kritulių
  • +20°
    Debesuota su pragiedruliais, be kritulių
  • +21°
    Debesuota su pragiedruliais, be kritulių
  • +21°
    Debesuota, be kritulių
2018 birželio 21 d., Ketvirtadienis

VARDADIENIAI

REKLAMA

Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis

Mūsų draugai ir partneriai

Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis

SIŪLO DARBĄ

Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis

TAPK DONORU

Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis

Nuoširdus pokalbis su kunigu Povilu Slaminiu

Įšventinimas į kunigus

Įšventinimas į kunigus

     Esu nemažai išmaišęs svieto, kaip pasakytų mano senelė. Kur bebuvau, sutikau daug nuoširdžių draugų. Vienas iš jų netikėtai ir spontaniškai apvertė mano gyvenimą, tikėjimą, vertybes. Kai tik grįžtu iš užsienio, visa galva pasineriu į savanorišką veiklą su juo ir jaunimu. Negaila tų valandų, nes norisi, kaip Lozoriaus seseriai Marijai, išmokti iš jo visa, kas geriausia, svarbiausia, kilniausia tikinčiam žmogui. Kviečiu ir Jus susipažinti su nauju mano draugu jaunu kunigu Povilu Slaminiu.

– Sveiki, gal galėtumėte skaitytojams pasakyti, kas gi yra POVILAS SLAMINIS?

– Save dažniausiai pristatau kaip veiklų, iniciatyvų ir mėgstantį skaityti knygas žmogų.

– O kokias knygas mėgstate skaityti?

– Viena iš mėgstamiausių rašytojų – Agata Kristi. Patinka Liuisas, akademinė literatūra. Vienu metu žavėjausi moksline fantastine literatūra, susijusia su fizika, gamtos mokslais, astronomija. Skaičiau norėdamas praturtinti savo akiratį ir supratimą. Man įdomu sužinoti, kas nauja moksliniame gyvenime, pavyzdžiui, kokie naujausi astronominiai atradimai. Tokią literatūrą skaičiau ir skaitau. Mano galva, ji man nemaišo, o atvirkščiai – praturtina, augina kaip žmogų, kaip asmenybę.

– Kuris skaitytos knygos herojus Jums labiausiai patiko ir panašus į Jus? kunigas (1)

– Vaikystėje esu keturis kartus perskaitęs A. Lindgren mažą knygelę „Emilis iš Lionebergos“. Skaitydamas šią knygelę save tapatindavau ir dabar kartais susitapatinu su Emiliu, kuris buvo pokštininkas, iškrėtęs daug eibių.

– Jūs tikriausiai vaikystėje labai pokštaudavote, kad susitapatinate su Emiliu iš Lionebergos? Kokių išdaigų este iškrėtęs? Papasakokite pačias įspūdingiausias, kurios nustebino gimines, kaimynus, artimuosius.

– Oi, visko būdavo. Norite mano išdaigų sužinoti? Oi, jų daug buvo. Dabar norėtųsi perliukus prisiminti. Na, jaunesnį brolį sugebėjau išdažyti aliejiniais dažais. Tų pačių dažų pripyliau į balionus ir su bičiuliais apmėtėme vaikus, o tie namo parėjo gražūs kaip velykiniai margučiai. Kažkada turėjome su draugais patys pasigaminę petardų, vieną iš jų įmetėme į bidoną ir laukėme kas bus. Petarda, žinoma, sprogo, o bidonas pakeitė formą – buvo panašus į moters figūrą. Tačiau tėvai nesuprato, kas nutiko bidonui, ir lig šiolei nieko nežino. Žinoma, po interviu sužinos.

1,5 metukų

1,5 metukų

– Kuo svajojote būti vaikystėje?

– Būdamas mažas, mėgau žiūrėti filmukus apie automobilius. Tad pirmoji mano svajonė – tapti lenktynininku, sėsti už vairo ir labai greitai lėkti. Ūgtelėjęs svajojau apie inžinieriaus, architekto profesiją. Man sekėsi matematika, mėgau braižybą, lankiau specialų būrelį, kuris, kai išsiaiškinau, buvo vertinamas kaip dalykas.

– Ar kada nors svajojote būti kunigu?

– Tam tikru savo gyvenimo metu aš bėgau nuo tokių svajonių. Nors šmėstelėdavo tokios mintys, bet paauglystėje nuo jų labai bėgau, nes buvo nepopuliaru apie tai kalbėti ar tokiu būti. Kažkas klausdavo, ar būsiu kunigu, sakydavau: „Ne, ne, tikrai nebūsiu“. Nors dera pripažinti, kad širdy troškimas buvo, tačiau nuo jo bėgau.

– Ir vis dėlto, kaip tapote kunigu?su mama onute

– Labai sudėtinga nupasakoti kelionę į kunigystę. Mano brolis, sesuo ir aš augome krikščioniškoje šeimoje. Kelias į kunigystę buvo gana ilgas, reikėjo daug atrasti, suprasti, kol pažinau savo pašaukimą. Pirmiausia aš matydavau išorines apraiškas – besimeldžiančius žmones. Man tai yra gražu, tam tikra išorinio dvasingumo išraiška. Man pačiam knietėjo sužinoti, dėl ko jie meldžiasi, kam jie meldžiasi. Kai matai, kad minia žmonių klupi, paaugliui kyla klausimas, ką jie čia daro. Laikui bėgant kilo noras sužinoti, kodėl jie taip daro.

Atsirado keletas žmonių, kurie stumtelėjo kunigystės link. Mama buvo toji, kuri išmano tikėjimą ir mane paskatino tapti kunigu. Be to, daug įtakos yra padarę kai kurie kunigai, atsakę į tam tikrus man kilusius klausimus. Man, besiblaškančiam tarp kunigystės ir pasaulietinio gyvenimo, autoritetu buvo dabartinis Molėtų dekanas mons. kun. K. Kazlauskas. Jis savo gyvu tikėjimo liudijimu atsakė į daug klausimų. Kitas autoritetas – kun. A. Akelaitis. Kai pirmą kartą su juo susitikau, jam pareiškiau, kad nesuktų man galvos. Tačiau tereikėjo jam pasakyti kelis pamokslus, pažadino giliai širdyje glūdėjusias mintis. Pasak jaunimo, mane užkabino. Kitas man svarbus kunigas – Tadas Piktelis, mano įvilktuvių tėvas. Dabartinis Merkinės klebonas R. Rumšas taip pat yra prikišęs nagus prie mano kunigystės. Jį priėmiau kaip autoritetingą mokslininką. Seminarijoje džiaugiausi draugyste su kunigu V. Valatkovič, kun. S. Kazėnu.

Pirmoji Komunija su kun. K.Kazlausku

Pirmoji Komunija su kun. K.Kazlausku

– O kaip reagavo Jūsų tėvai, kai nusprendėte tapti kunigu?

– Kadangi mama yra tikinti, sužinojusi, kad nusprendžiau tapti kunigu, nešnekėjo su manimi, bet ne iš nusivylimo, o iš laimės. Ji nežinojo, ką man pasakyti. Jai mano sprendimas buvo netikėtas, nes ruošiausi kitur stoti. O tėtis tepasakė: „Kaip pasiklosi, taip išsimiegosi“. Tėvai man nedraudė stoti į seminariją. Jie tikėjo, kad man ten bus gerai ir leido pačiam apsispręsti.

Bėgant laikui, kiekvienais mano studijų metais, tėvai tapo laimingesni matydami, kad man patinka patinka ir tinka. Be to, kai grįždavau namo, virdavo diskusijos tikėjimo klausimais, pavyzdžiui, apie Dievo slėpinį, Jo meilę, Gerąją Naujieną.

– O ko tikėjosi iš Jūsų tėvai?

– Man tėvai leido pačiam spręsti, kuo aš noriu būti. Jie man nenurodinėjo. Mama yra kažkada pasakiusi, kad norėtų, kad aš tapčiau kunigu, nes matė mano nusiteikimą, tačiau leido pačiam pasirinkti. Aš juk galvojau apie informatiką, vėliau sumąsčiau stoti į kelių inžineriją, net buvau įstojęs, tačiau pasirinkau kunigystės kelią.

kunigas (2)– Daugelis parapijiečių jau pastebėjo, kad jaunimą bandote patraukti įvairiais renginiais. Pavyzdžiui, vyko labai įdomus, su šešėlinio teatro elementais kryžiaus kelias. Iš kur semiatės tokių minčių?

– Daugiausia tokių idėjų pasisėmiau stovyklose. Pavyzdžiui, kryžiaus kelią esame ėję nešdami fakelus per miestą. Kartą teko žiūrėti šešėlių teatro spektaklį ir kilo mintis panaudoti bažnyčioje einant kryžiaus kelią. Kartais idėjos gimsta spontaniškai, bet vėliau jas subrandinu ir jos virsta renginiu, maldos, šlovinimo vakarais. Senas įprastas maldas norisi naujai, patraukliai, gal neįprastai pateikti. Mano paties tikėjimas tapo gyvas giesmės dėka. Norisi ir jaunimą tuo pat keliu vesti. Kuo pats gyvenu, tuo noriu ir jaunimą užkrėsti.

– Kokių dar turite kūrybingų planų?

– Galima prisiplanuoti, bet kaip sakoma: mes planuojame, o Dievas juokiasi. Žinoma, aš turiu planų. Šiais metais buvo tikslas pagausinti tikinčio jaunimo gretas, suburti jaunimo šlovinimo grupę. Kitais metais galvojų, kaip prisitraukti patarnautojų. Taip pat noriu populiarinti piligrimystę Širvintų krašte, pavyzdžiui, nuo Širvintų iki Bagaslaviškio, o gal net iki Krikštėnų, Ukmergės rajone.

Jeigu kyla kokia mintis, aš ją brandinu, mąstau, kaip įgyvendinti, ką padaryti ir realizuoju. Viskam reikia laiko, idėjos, plano ir Dievo palaimos.

Patarnauja Vyskupui per Šv.Onos ataidus

Patarnauja Vyskupui per Šv.Onos ataidus

– Dirbate su jaunimu, daug bendraujate su žmonėmis, lankote senelius. Galėtumėte tik šv. Mišias paaukoti, na, dar palaidoti, pakrikštyti ar sutuokti ir baigtas kriukis. Iš kur tokia paskata tarnauti žmonėms?

– Man pačiam patinka dirbti su žmonėmis. Dirbdamas pastoracinį darbą, neišskiriu, kam teikti pirmenybę. Matau, kur esu reikalingas, ten ir einu. Stengiuosi būti Dievo rankomis, kojomis. Pavyzdžiui, pasitariau su dekanu, ar galėčiau lankyti mūsų parapijos globos namus. Jis tepasakė: „Jei turi akvatos, lankyk“ ir aš jau ten. Penktadieniais lankau ligonius. Vieniems reikia išpažinties, kitiems – sakramentų, tretiems – paprasčiausio pokalbio. Daugiausia dėmesio teko sutelkti ruošiant jaunimą sutvirtinimo sakramentui.Povilas jauimas 2

– Jūs jau vienerius metus tarnaujate Širvintų parapijos žmonėms ir Dievui. Manau, žmonėms būtų įdomu sužinoti, ką nauja atradote, kokios patirties įgavote?

– Man nauja patirtis buvo ne tiek darbas su jaunimu, kiek susitikimai su šeimomis, kelionės, diskusijos su jais tikėjimo temomis. Ta patirtis mestelėjo mane dievop. Be to, supratau, kad kiekviena parapija yra ypatinga ir skirtinga: ką galėjau daryti Kaišiadorių parapijoje, to negaliu Širvintose, ir atvirkščiai. Pavyzdžiui, aukoju šv. Mišias, tuokiu, krikštiju, susitinku su sužadėtiniais. Ta patirtis man yra akstinas augti.

– Kokia Šventojo Rašto ištrauka Jus lydi gyvenime?kunigas (3)

– Aš visą laiką buvau linkęs prie apaštalo Pauliaus raštijos. Pirmasis laiškas, kurį aš perskaičiau, buvo Pirmasis laiškas korintiečiams, 13-as skyrius. Prieš seminariją jis man vienaip kalbėjo, seminarijoje – kitaip, o dabar – dar kitaip. Iš pradžių ši ištrauka man atrodė gražiai skambantis kūrinys, buvau juo susižavėjęs. Kai man būdavo blogai, pasiskaitydavau ir pagerėdavo.

Seminarijoje tekstą skaičiau vadovaudamasis šv. Augustino samprata – Dievas yra meilė. Ir toje Šv. Rašto ištraukoje, kur minima meilė, ji man skambėjo kaip Dievas: Dievas yra kantrus, maloningas, nepavydus.

Dabar, ką išgyvenau, bandau kalbėti kitiems cituodamas Himną meilei (1Kor13, 1–8).

– Kokių juokingų situacijų kunigaudamas patyrėte?

– Kartą sugalvojau šv. Mišias aukoti anglų kalba. Buvau šventai įsitikinęs, kad bažnyčioje nieko nėra. Ir tuo metu, kai reikėjo dalinti šv. Komuniją, iš po kolonų išlindo trys močiutės. Suglumau. Po šv. Mišių močiutės skundėsi nieko nesupratusios ir prašė vėl paaukoti Mišias. Ši situacija dažnai man sukelia šypseną.Kryziaus kelias

– O koks Jūsų hobis?

– Mano hobis yra keliauti. Daugiausia keliavau Europoje. Teko aplankyti Austriją, Italiją, Vengriją, Vokietiją, Angliją, Slovakiją, Škotiją. O labiausiai patiko Italija savo kultūra, architektūra, meno stiliumi ir, žinoma, makaronais.

– Mėgstate pats gaminti? Jei mėgstate, tai koks yra Jūsų mėgstamiausias patiekalas?

– Nors dabartinėje mano virtuvėje sunkoka kažką gamintis, bet mėgstu pasiteplioti. O labiausiai patinka patiekalai iš makaronų.

– O dabar pafantazuokime: jei ne kunigas, tai kas būtų Povilas Slaminis?isventinime dalyvave kunigai

– Alternatyvas sveika apmąstyti. Tuomet galima save pamatyti iš kitos pusės. O grįžtant prie klausimo, tikriausiai braižyčiau brėžinius, tiesčiau kelius. Aš juk buvau įstojęs į Kauno technologijos universitetą. Sužinojęs rezultatus, pradėjau mąstyti, ar tikrai noriu visą gyvenimą braižyti. Pasakiau sau „Ne“, noriu kitokio gyvenimo ir staiga supratau, koks mano kelias – kunigystė. Per dvi dienas suruošiau dokumentus ir nuvežiau į kunigų seminariją. Tai vienas iš didžiausių Dievo pokštų man.

– Kas Jums labiausiai patinka esant kunigu?

– Bendrystė su žmonėmis, jų paprastumas, imlumas. Tai akstinas, kuris stumia mane į priekį.

– Visuomenėje labai įprasta matyti besišypsantį, linksmą, nuolankų kunigą. Kas Jums padeda susitvarkyti su neigiamomis emocijomis? Juk būna dienų, kai kažkas suerzina, nesiseka, nervina.pirmoje klaseje

– Dauguma galvoja, kad kunigas nieko nejaučia. Taip nėra. Tenka sunkių dienų išgyventi. Svarbiausia, kas daroma su tomis neigiamomis emocijomis ir jausmais: ar jos užslepiamos, ar kalbamasi. Aš esu iš tų žmonių, kuriam reikia išsikalbėti. Aš važiuoju pas savo dvasios tėvą. Viską jam išsakau, o jis tepasako tris sakinius ir išeina. Dalinuosi savo rūpesčiais ir džiaugsmais su draugais, tėvais, ypatingai mama, mano sesuo moka nuostabiai išklausyti ir patarti. Be to, daug kalbuosi, tariuosi su dekanu.

Be to, būnant kunigu, per maža apsiriboti žmogiškais santykiais. Melsdamasis neigiamus dalykus aš pavedu Dievui. Pasiimu bažnyčios raktą, atsisuku Švenčiausiąjį ir meldžiuosi. Dievui išsakau viską: kas patinka, kas nepatinka, kas erzina, kuo džiaugiuosi. Pirmiausia, kai man sunku, ateinu pas Dievą, o po to pas žmogų.

– Ką norėtumėte palinkėti jaunimui?

– NEBIJOKITE PATYS SAVĘS. Yra susikausčiusio jaunimo, yra individualistų, paskendusių virtualioje erdvėje ir nematančių realaus asmens. Todėl ir sakau NEBIJOTI atsikratyti virtualių priklausomybių, atrasti kitą asmenį realiu bendravimu, realiu santykiu.

– Ačiū už pokalbį. Lai Dievas laimina Jūsų kelią ir neapleidžia tarnaujant kitiems, būnant kunigu.

Audrius Sargelis


Susiję straipsniai:

Reklaminis skydelis

1 Komentaras

  1. širvintiškė sako:

    Laba gražu, malonu klausyti tokio žmogaus, kuris atrado savo kelią, kunigo kelią bei tarnystę žmonėms. Sėkmės jums.

Jūsų komentaras:


devyni − trys =

ĮSPĖJAME: komentuokite atsakingai, galėdami įrodyti savo teiginius. Melagingi teiginiai ar šmeižtas užtraukia baudžiamąją atsakomybę ne redakcijai, o komentaro autoriui.
PRAŠOME LAIKYTIS TAISYKLIŲ
1.Leidžiami tik straipsnio temą atitinkantys komentarai.
2.Draudžiami įžeidžiantys ir nekorektiški komentarai.
3.Primygtinai siūlome naudoti lietuvišką raidyną ir laikytis gramatikos taisyklių.
4.Administracija pasilieka teisę šalinti taisyklių neatitinkančius komentarus arba jų dalį.
5.Už komentarų turinį atsako tik jų autoriai.
6. Ginčytis su administracija dėl šių taisyklių taikymo yra beprasmiška. Pastabos ir pageidavimai priimami el.paštu info@krastonaujienos.lt