Amžinybėn išlydime Joną Rolį    Jubiliejaus proga sveikiname Virginijų Sarpauską    Musninkuose nusidriekė šimto vėliavų jūra, skambėjo "Dermės" dainos (VIDEO)    Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2018-02-22 posėdžio darbotvarkė    Istorija apie tai, kaip Širvintų valdžios traktorius pervažiavo žmonių likimus (laidos VIDEO)   
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis

Apklausos

Ar reikia vos 1,3 km nuo Širvintų miesto centro antrinių atliekų perdirbimo gamyklos?

Peržiūrėti rezultatus

Kraunasi ... Kraunasi ...

orai24.lt

  • -7°
    Debesuota, be kritulių
  • -5°
    Debesuota, sniegas
  • -7°
    Debesuota, be kritulių
  • -4°
    Debesuota, sniegas
  • -10°
    Debesuota, be kritulių
  • -6°
    Debesuota, be kritulių
  • -8°
    Debesuota, be kritulių
2018 vasario 18 d., Sekmadienis

VARDADIENIAI

REKLAMA

Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis

AUTOBUSŲ GRAFIKAS ŠIRVINTŲ RAJONE

Reklaminis skydelis

Mūsų draugai ir partneriai

Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis

SIŪLO DARBĄ

Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis

SAVAITĖS NUOTRAUKA

Reklaminis skydelis

Neries vingis Kernavėje

Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis

TAPK DONORU

Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis

Noriu pasiginčyti su reklama

images (3)/ Nuomonė /

       Savo pašto dėžutėje esu radusi reklaminį lankstinuką „Daugiabučio renovacija. Ar viską žinome?“

     Reklama yra reklama, tam, kad vilioti žmones pirkti, keliauti, remontuoti ir t. t.. Oi, kaip viskas pigu, gražu, sveika, gerai, apsimoka… Ir čiagi su renovacija tas pats (tai tik mano nuomonė). Aišku, namus remontuoti, prižiūrėti reikia. Yra tokių darbų, kurie būtini atlikti net nepasiklausus gyventojų sutikimo, kitiems darbams reikalingas netgi visiškas, t. y. visų gyventojų sutikimas, juk gyventojas, t. y. buto savininkas apmoka tik už tuos darbus, už kuriuos jis yra davęs sutikimą, t. y. pasirašęs. Tam yra statybų įstatymas, civilinis kodeksas, bet ne apie tai, o konkrečiai „Kokia renovacijos nauda?“ Lankstinuko skyrelyje „Kokia renovacijos nauda?“ teigiama:

1) Sumažinamos šildymo išlaidos. Aš manau, kad ne tik man aišku, kad sutaupoma ne vien per apšiltintas sienas, kurios kartais (būdamos labai gražios ir spalvingos, bet, deja, trumpam) duoda ir atvirkštinį efektą (vidinės buto sienos pradeda pelyti, sudrėkusi apšiltinimo medžiaga blogas izoliatorius, padidėja sergamumas kvėpavimo ir kitomis ligomis). Sutaupoma per tvarkingus langus, laiptinių duris, balkonus, stogą, o, jei sienų apšiltinimas atliktas nekokybiškai – gaunasi priešingas efektas.

2) Toliau teigiama: „Pagerėja gyventojų gyvenimo kokybė“. O jeigu priešingai? Ima pelyti sienos, įsiveisia grybelis.

3) Teigiama: „Prailginamas namo eksploatacijos laikas“. Sakyčiau: „Nejuokaukite! Kokiu gi būdu jis prailginamas?“ Sovietmečio mūrinių namų garantijos laikas yra 150 metų, o blokinių namų – 75 metai (taip teigiama spaudoje). Man neaišku, kaip jis bus prailginamas, aš manau priešingai, jeigu toje pačioje reklamoje teigiama: „Matomiems atnaujinimo darbams suteikiama 5 metų garantija“. Tai, jeigu mano namo amžius 47 metai, tai jis dar gali gyvuoti 103 metus, o apšiltinus jo išorės sienas – 5 metus. O po 5 metų vėl renovuoti? Tai kiek kartų dar teks renovuoti? 20?! Ir niekas jau tada papildomai lėšų neskirs. Dar paskola neišmokėta, ir vėl, ir vėl ieškok pinigėlio.

      Tai kodėl, sakykite, kitose Europos valstybėse mūriniai namai negadinami, nešiltinami iš išorės, o šiltinami iš vidaus (kaip Nyderlanduose). Taip yra saugiau ir praktiškiau. Žinau, kad ir mano name dauguma gyventojų yra apsišiltinę sienas iš vidaus. Tada jau negalima sienų šiltinti iš išorės, nes jos irs.

      Savo straipsnyje noriu pacituoti Arūno Marcinkevičiaus mintis iš jo straipsnio „Renovacija – daugiabučių gyventojams ar statybininkams?“. Citata: „Tarsi apšiltintos išorinės sienos, sutvarkytas stogas ar įstiklinti balkonai yra ta renovacija… Jei taip, tai yra tiesiog aukso kasyklos statybininkams ir galvos skausmas iki gyvos galvos tas sutartis pasirašiusiems žmonėms (butų savininkams). Juk mokėti bankams reikės dešimtis metų. O jei monopolininkų tiekiama energija iš tikrųjų pabrangs „suvalgydama“ visą ekonominį taupymo efektą? Be to, kur garantijos, kad statybininkai viską atliks kokybiškai? Juk gali nutikti taip, kad viską iš naujo teks daryti jau po 5 metų, nes renovacija buvo atlikta su broku. Net jei darbas atliktas kokybiškai, kas laukia tų namų savininkų po 20 metų? Nauja renovacija? Kiek kartų numatoma atnaujinti tuos daugiabučius?

      Jei valdžia į visą tai „užsimerkia“, vykdydama daugiabučių namų renovaciją, galima vertinti tik taip: šia akcija siekiama įsisavinti ES milijonus, o vargšus butų savininkus įkeisti bankams, kaip baudžiauninkus. Iki gyvos galvos su teise jų prievoles perkelti ant paveldėtojų pečių.“ Tikrai, mintys, vertos apmąstymo.

        Kalbant apie sienų apšiltinimą iš lauko pusės, reikėtų paminėti ir tokį dalyką, kaip gaisras. Jei mūrinis namas nedega, tai apšiltintas degiomis medžiagomis, sudegs bematant. Visi, turbūt, matėme gegužę baigtos 9 milijonus svarų sterlingų kainavusios Londono daugiabučio renovacijos baigtį, kuri nusinešė 71 gyventojo gyvybę, visą turtą. O kiek dar sužalotų gyventojų?! Žmonės liko be turto, pastogės, kai kurie jos laukia dar ir dabar. Dega renovuoti namai ne tik Londone, dega ir Maskvoj, ir Garliavoj, ir Rostove prie Dono… Garliavoj 2017 metais 3 butų gyvenamasis renovuotas namas sudegė per 3 ar 5 minutes su visu gyventojų turtu. Visa laimė, žmonės liko gyvi. O Rostove prie Dono sudegė net 200 namų gyvenamasis kvartalas… O gaisrų Lietuvoje įvyksta apie 1000 kas mėnesį.

        Dega renovuoti namai, kurie yra apšiltinti putplasčiu. Tai buvo pigiausia ir patogiausia medžiaga apšiltinimui. Kitos gi, sakykim, ugniai atsparios medžiagos – tokios kaip akmens vata – brangios, nuodingos, po kiek laiko sukrinta, siena deformuojasi, o ir apšiltinimo tokiomis medžiagomis darbai yra brangūs.

      Šiltinti sienas degiomis medžiagomis yra didelė rizika. Nežinai kada ir kuriame bute kils gaisras (o sukelia jį ir neblaivus buto savininkas, ir žaisdami vaikai, ir prisvilęs puodas, ir palikti be priežiūros elektros prietaisai), kuris pro langus nueis per visas namo sienas ir butus.

       Apšiltinus sienas tokio daugiabučio kaip mano (kur sienos trūkinėja), nesimatys, kas darosi su namo sienomis toliau.

4) Toliau reklamoje teigiama: „Išauga būsto vertė“. Kaži kaži ar ji išauga, jeigu turėti omeny, kiek mes sumokėsime už renovaciją ir dar pridėkime palūkanas bankui. Gerai paskaičiavus – pralošime, o namas liks sugadintas bei dar ir negražus nepraėjus nė 10 metų. Pavyzdžiai vietoje – tai kultūros namų pastatas, knygynas. Juk šie pastatai visai neseniai renovuoti, o pažiūrėkime, kokios jų sienos – pažaliavusios, purvinos ir aptrupėjusios.

       Kalbant apie sienų apšiltinimą sintetinėmis medžiagomis, iškyla klausimas: „Ar po keletos metų nebus taip, kaip  su šiferiniais stogais?“ Ar mes taip kovojame su Planetos tarša? O ir kalbant apie langus, nesuprantu, kodėl gerus, ekologiškus medinius laiptinių langus gyventojai keičia plastikiniais (gal kažkiek gražiau). Juk galima juos restauruoti. Ar nereikėtų eiti kartu su gyvenimu pirmyn, galvojant apie šiltesnį ir pigesnį būstą, sakykim, apie saulės baterijas, geoterminį šildymą. Juk reikia mokytis iš kitų valstybių patirties. Sakykim, Nyderlanduose šiaudiniai stogai – prabanga, mūriniai namai yra mūriniai, niekas jų negadina iš lauko pusės. Tas pats yra daroma ir Norvegijoje. Jau ir pas mus yra pažangių žmonių. Tai daugiausia architektai, statybininkai, meno žmonės arba tie, kurie yra turtingi ir gali statyboms naudoti tik natūralias ir ekologiškas medžiagas. Kai kas stato namus iš šiaudų, molio. Žinau, kad toks namas yra Kernavės seniūnijoje.

       Aš už tai, kad miesto, kuriame aš gyvenu, namai būtų tvarkingi, kad mano namas, kuriame aš gyvenu, būtų tvarkingas. Jau seniai reikėjo tvarkyti jo pamatus, kuriuose gal jau 10 metų yra plyšių ir įtrūkimų, kuriuos dulkės, vanduo, sniegas, šaltis ir toliau didina. Kur žiūrėjo tą visą laiką administruojanti įmonė? Kodėl balkonai tokie netvarkingi ir sienos trūkinėja?..

       Apkarto ta renovacija daugeliui Lietuvos žmonių, nes namų renovuojama vis mažiau, o Vilniaus meras Remigijus Šimašius netgi kunigų prašo, kad jie padėtų agituoti Vilniaus daugiabučių namų gyventojus renovuoti namus ir tvarkyti kiemus (tai ne anekdotas, apie tai buvo pranešta per televizijos žinias). Nebenori žmonės, ir kam prievartauti? Valdžia turėtų žmonėms tarnauti, remti kiekvieną atliekamą darbą, o ne tik apšiltinimo darbus.

     Aš už namų renovaciją, tik be bankų, etapais. Ir nereikia čia aiškinti, kad „mažuma“ paklūsta „daugumai“. Daug kas žino, kada ir kam turi paklusti – tam yra įstatymai ir t. t..

      Kalbėti ir rašyti galima daug, tačiau ne visiems dar bus aišku, kad per vargšus daugiabučių namų gyventojus siekiama įsisavinti ES milijonus. Kiek įsisavinti, o gal kiek ir pasisavinti (oi daug kam nubyra, juk daug apie tai rašyta, matyta, girdėta…).

      Baigdama noriu pasakyti, kad geriau pastatyti naują namą, nei neapgalvotai investuoti į seną. Tad mąstykime blaiviai, investuokime protingai, nerizikuokime savo ir kaimyno pinigais.

Aldona Pauliukonienė

Vilniaus g.


Susiję straipsniai:

Reklaminis skydelis

5 Komentarai (-ų)

  1. Tiesa sako:

    Labai geras straipsnis.

  2. Kaip gis sako:

    O žinot, kaip vyksta parašų rinkimas? Vaikštoma, šmirinėjama po būtus ir kaulijami parašai. Einama pas pritariančius ar abejojančius ir akis į akį “Pasikalbama”. Pasiklauskit žmonių iš 45 namo.

  3. taigi sako:

    Labai gaila, kad gerą ir reikalingą reikalą , kaip namų renovacija , čia pas mus, Širvintose , žinoma dėl nekompentatingų namų administratorių ir pačios savivldybės , atsiranda panašus straipsniai. Mano nuomone , tai gerai. Gal būt kalbėdamiesi vis tik išsiaiškinsime , kas gerai ,o kas nelabai, nes tie kas turėtų supažindinti gyventojus kas ta namų renovacija pakiša gyventojams tipinius kažkokių gyvenamų namų renovacinius planus. O juk prieš pakišant tuos vadinamus renovacinius planus savivaldybės specialistai ir tų namų administratoriai tūrėtų šiuos dalykus aptarti kiekviename name su to namo gyventojais. Jei būtų taip aptarta ir paaiškinta tikriausiai neturėtų kilti tokių klausimų , kam reikalinga namų renovacija.

  4. Pritariu sako:

    100 balų parašyta tiesa!

  5. Namas sako:

    Taip geriau rasyti nuogirdas ir bobų pletkus. Pelesis atsiranda kai bloga ventiliacija.
    Pasiteiraukite kituose miestuose, kitose salyse koki atsiliepimai apie renovuotus namus.

Jūsų komentaras:


× devyni = aštuoniasdešimt vienas

ĮSPĖJAME: komentuokite atsakingai, galėdami įrodyti savo teiginius. Melagingi teiginiai ar šmeižtas užtraukia baudžiamąją atsakomybę ne redakcijai, o komentaro autoriui.
PRAŠOME LAIKYTIS TAISYKLIŲ
1.Leidžiami tik straipsnio temą atitinkantys komentarai.
2.Draudžiami įžeidžiantys ir nekorektiški komentarai.
3.Primygtinai siūlome naudoti lietuvišką raidyną ir laikytis gramatikos taisyklių.
4.Administracija pasilieka teisę šalinti taisyklių neatitinkančius komentarus arba jų dalį.
5.Už komentarų turinį atsako tik jų autoriai.
6. Ginčytis su administracija dėl šių taisyklių taikymo yra beprasmiška. Pastabos ir pageidavimai priimami el.paštu info@krastonaujienos.lt